PDF(Pubmed)
Abstract：
UNASSIGNED: Data from recent years show that the COVID-19 pandemic has significantly reduced the scope of child immunisation worldwide. If the numbers continue to fall, we may have a vaccination crisis. In order to understand the local factors of this phenomenon, we studied parents\' viewpoint towards childhood vaccination in Lithuania. Therefore, the aim of our study was to determine the impact of parental attitudes on children\'s vaccination.
UNASSIGNED: A web-based cross-sectional study was made in Lithuania from October 20th to November 3rd, 2020, using Google Forms. An anonymous questionnaire included both quantitative and qualitative questions. The questionnaire was distributed to the general population in Lithuania via social media and a snowball sampling. Only parents who have at least one child under 18 years old were involved in the study. We analysed the parents\' attitudes towards vaccination by their socioeconomic and demographic determinants using MS Excel and OpenEpi tools. The respondents were considered vaccine supporters if they vaccinated all their children with state-reimbursed vaccines or only vaccinated some of their children, and vaccine sceptics if they did not vaccinate their children with state-reimbursed vaccines.
UNASSIGNED: The population of our research consisted of 775 parents. There were more males against vaccination than females, respectively, 59.6% and 33.2%. 65.0% of all respondents stated that they vaccinated their children with the full course of vaccines, while the remaining 35.0% did not vaccinate. University-level education dominated in both pro-vaccine and anti-vaccine groups. We found that 16.9% of parents who were unvaccinated as children themselves tend not to vaccinate their children. However, in the pro-vaxx group, only 0.7% of parents were unvaccinated during childhood. 50.8% of vaccine sceptics were not fully informed by healthcare professionals about the benefits and risks of vaccination, while only 31.6% of vaccine supporters were not informed. Social environment did not have an impact on the decision whether to vaccinate or not to vaccinate a child among both vaccine advocates and vaccine deniers (accordingly, 51.2% and 42.9%). 29.3% of respondents stated that the cost of paid vaccinations was too high. Open-text survey responses gave us more in-depth insight about the parental decision-making process. Protection of children and society from infectious diseases (31.7%) was mentioned as the main reason for vaccination. Whereas vaccine-hesitant parents were mostly concerned about already-occurring side effects or their risk (43.4%).
UNASSIGNED: Our findings confirmed that vaccine hesitancy was associated with not being vaccinated in childhood themselves, lack of information from medical practitioners and male gender. The price of vaccines also had an impact on immunisation rates - more than one-third of the vaccine supporting parents indicated that the cost of paid vaccinations was too high. The main incentive for vaccine compliance was parents\' desire to protect their children and society from infectious diseases. Whereas vaccine-hesitant parents were mostly concerned about already occurring side effects or their risk. There was no consensus, whether vaccination of children should be mandatory in Lithuania, as the answers to the question were almost evenly distributed. The formation of parents\' attitudes towards children\'s vaccination is a complex process that is determined by parents\' attitudes towards the health care system, lack of trust in doctors, and gaps in communication about the benefits and risks of vaccination. All of this information should be taken into account in health policy-making.
UNASSIGNED: Pastarųjų metų duomenys rodo, kad COVID-19 pandemija labai sumažino vaikų imunizacijos mastą visame pasaulyje. Jei skaičiai ir toliau mažės, gali kilti vakcinacijos krizė. Siekdami suprasti lokalias šio reiškinio priežastis, tyrėme tėvų požiūrį į skiepijimą Lietuvoje. Todėl šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti tėvų požiūrio įtaką vaikų skiepijimui.
UNASSIGNED: Lietuvos populiacijoje buvo atliktas skerspjūvio tyrimas nuo 2020 m. spalio 20 d. iki lapkričio 3 d., internete, naudojant ,,Google“ formas. Anoniminėje anketoje buvo pateikti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai klausimai. Anketa buvo išplatinta per socialinius tinklus bei naudojant „sniego gniūžtės“ atranką. Tyrime galėjo dalyvauti tik tėvai, turintys bent vieną vaiką iki 18 metų amžiaus. Gautus duomenis apie tėvų požiūrį į vaikų skiepijimą pagal socialinius, ekonominius ir demografinius veiksnius išanalizavome naudodami MS Excel ir OpenEpi įrankius. Respondentai buvo laikomi skiepų šalininkais, jei jie skiepijo savo vaikus valstybės kompensuojamomis vakcinomis arba skiepijo tik kai kuriuos vaikus. Tuo tarpu, vakcinacijos oponentais – jei neskiepijo savo vaikų valstybės kompensuojamomis vakcinomis.
UNASSIGNED: Mūsų tyrime dalyvavo 775 tėvai. Vakcinacijos oponentų vyrų buvo daugiau nei moterų, atitinkamai 59.6% ir 33.2%. 65.0% visų apklaustųjų nurodė, kad savo vaikus skiepija visu skiepų kursu, o likę 35.0% – neskiepijo. Universitetinis išsilavinimas dominavo tiek vakcinuojančių, tiek nevakcinuojančiųjų grupėse. Nustatėme, kad 16.9% tėvų, kurie patys vaikystėje buvo neskiepyti, yra linkę neskiepyti savo vaikų. Tačiau vakcinuojančiųjų grupėje tik 0.7% tėvų buvo neskiepyti vaikystėje. 50.8% vakcinacijos skeptikų teigė, jog sveikatos priežiūros specialistai neinformavo jų apie skiepijimo naudą ir riziką, tuo tarpu tik 31.6% vakcinacijai pritariančiųjų nebuvo informuoti. Socialinė aplinka neturėjo įtakos apsisprendimui, ar skiepyti vaiką tiek tarp skiepų šalininkų, tiek skiepų oponentų (atitinkamai: 51.2% ir 42.9%). 29.3% respondentų teigė, kad mokamų skiepų kaina yra per didelė. Atviro klausimo atsakymai suteikė mums išsamesnės informacijos apie tėvų sprendimų priėmimo procesą. Pagrindinis skiepijimo motyvas buvo vaikų ir visuomenės apsauga nuo infekcinių ligų (31.7%). Tuo tarpu skiepyti nesiryžę tėvai nerimavo dėl jau pasireiškusių šalutinių poveikių ar jų rizikos (43.4%).
UNASSIGNED: Mūsų išvados patvirtino, kad nenoras skiepyti savo vaikų buvo susijęs su pačių tėvų vakcinacijos statusu vaikystėje, informacijos iš gydytojų stoka ir vyriška lytimi. Skiepijimo apimtims įtakos turėjo ir skiepų kaina – daugiau nei trečdalis skiepijimui pritariančių tėvų nurodė, kad mokamų skiepų kaina yra per didelė. Pagrindinė paskata skiepyti buvo tėvų noras apsaugoti savo vaikus ir visuomenę nuo infekcinių ligų. Tuo tarpu vakcinacijos oponentai dažniausiai nerimavo dėl jau pasireiškusių šalutinių poveikių ar jų rizikos. Vieningos nuomonės, ar Lietuvoje privaloma skiepyti vaikus, nebuvo, nes atsakymai į klausimą pasiskirstė beveik po lygiai. Tėvų požiūrio į vaikų skiepijimą formavimasis yra sudėtingas procesas, kurį lemia tėvų požiūris į sveikatos priežiūros sistemą, nepasitikėjimas gydytojais bei komunikacijos apie skiepijimo naudą ir riziką spragos. Į visus šiuos aspektus reikėtų atsižvelgti formuojant sveikatos politiką.
UNASSIGNED: A web-based cross-sectional study was made in Lithuania from October 20th to November 3rd, 2020, using Google Forms. An anonymous questionnaire included both quantitative and qualitative questions. The questionnaire was distributed to the general population in Lithuania via social media and a snowball sampling. Only parents who have at least one child under 18 years old were involved in the study. We analysed the parents\' attitudes towards vaccination by their socioeconomic and demographic determinants using MS Excel and OpenEpi tools. The respondents were considered vaccine supporters if they vaccinated all their children with state-reimbursed vaccines or only vaccinated some of their children, and vaccine sceptics if they did not vaccinate their children with state-reimbursed vaccines.
UNASSIGNED: The population of our research consisted of 775 parents. There were more males against vaccination than females, respectively, 59.6% and 33.2%. 65.0% of all respondents stated that they vaccinated their children with the full course of vaccines, while the remaining 35.0% did not vaccinate. University-level education dominated in both pro-vaccine and anti-vaccine groups. We found that 16.9% of parents who were unvaccinated as children themselves tend not to vaccinate their children. However, in the pro-vaxx group, only 0.7% of parents were unvaccinated during childhood. 50.8% of vaccine sceptics were not fully informed by healthcare professionals about the benefits and risks of vaccination, while only 31.6% of vaccine supporters were not informed. Social environment did not have an impact on the decision whether to vaccinate or not to vaccinate a child among both vaccine advocates and vaccine deniers (accordingly, 51.2% and 42.9%). 29.3% of respondents stated that the cost of paid vaccinations was too high. Open-text survey responses gave us more in-depth insight about the parental decision-making process. Protection of children and society from infectious diseases (31.7%) was mentioned as the main reason for vaccination. Whereas vaccine-hesitant parents were mostly concerned about already-occurring side effects or their risk (43.4%).
UNASSIGNED: Our findings confirmed that vaccine hesitancy was associated with not being vaccinated in childhood themselves, lack of information from medical practitioners and male gender. The price of vaccines also had an impact on immunisation rates - more than one-third of the vaccine supporting parents indicated that the cost of paid vaccinations was too high. The main incentive for vaccine compliance was parents\' desire to protect their children and society from infectious diseases. Whereas vaccine-hesitant parents were mostly concerned about already occurring side effects or their risk. There was no consensus, whether vaccination of children should be mandatory in Lithuania, as the answers to the question were almost evenly distributed. The formation of parents\' attitudes towards children\'s vaccination is a complex process that is determined by parents\' attitudes towards the health care system, lack of trust in doctors, and gaps in communication about the benefits and risks of vaccination. All of this information should be taken into account in health policy-making.
UNASSIGNED: Pastarųjų metų duomenys rodo, kad COVID-19 pandemija labai sumažino vaikų imunizacijos mastą visame pasaulyje. Jei skaičiai ir toliau mažės, gali kilti vakcinacijos krizė. Siekdami suprasti lokalias šio reiškinio priežastis, tyrėme tėvų požiūrį į skiepijimą Lietuvoje. Todėl šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti tėvų požiūrio įtaką vaikų skiepijimui.
UNASSIGNED: Lietuvos populiacijoje buvo atliktas skerspjūvio tyrimas nuo 2020 m. spalio 20 d. iki lapkričio 3 d., internete, naudojant ,,Google“ formas. Anoniminėje anketoje buvo pateikti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai klausimai. Anketa buvo išplatinta per socialinius tinklus bei naudojant „sniego gniūžtės“ atranką. Tyrime galėjo dalyvauti tik tėvai, turintys bent vieną vaiką iki 18 metų amžiaus. Gautus duomenis apie tėvų požiūrį į vaikų skiepijimą pagal socialinius, ekonominius ir demografinius veiksnius išanalizavome naudodami MS Excel ir OpenEpi įrankius. Respondentai buvo laikomi skiepų šalininkais, jei jie skiepijo savo vaikus valstybės kompensuojamomis vakcinomis arba skiepijo tik kai kuriuos vaikus. Tuo tarpu, vakcinacijos oponentais – jei neskiepijo savo vaikų valstybės kompensuojamomis vakcinomis.
UNASSIGNED: Mūsų tyrime dalyvavo 775 tėvai. Vakcinacijos oponentų vyrų buvo daugiau nei moterų, atitinkamai 59.6% ir 33.2%. 65.0% visų apklaustųjų nurodė, kad savo vaikus skiepija visu skiepų kursu, o likę 35.0% – neskiepijo. Universitetinis išsilavinimas dominavo tiek vakcinuojančių, tiek nevakcinuojančiųjų grupėse. Nustatėme, kad 16.9% tėvų, kurie patys vaikystėje buvo neskiepyti, yra linkę neskiepyti savo vaikų. Tačiau vakcinuojančiųjų grupėje tik 0.7% tėvų buvo neskiepyti vaikystėje. 50.8% vakcinacijos skeptikų teigė, jog sveikatos priežiūros specialistai neinformavo jų apie skiepijimo naudą ir riziką, tuo tarpu tik 31.6% vakcinacijai pritariančiųjų nebuvo informuoti. Socialinė aplinka neturėjo įtakos apsisprendimui, ar skiepyti vaiką tiek tarp skiepų šalininkų, tiek skiepų oponentų (atitinkamai: 51.2% ir 42.9%). 29.3% respondentų teigė, kad mokamų skiepų kaina yra per didelė. Atviro klausimo atsakymai suteikė mums išsamesnės informacijos apie tėvų sprendimų priėmimo procesą. Pagrindinis skiepijimo motyvas buvo vaikų ir visuomenės apsauga nuo infekcinių ligų (31.7%). Tuo tarpu skiepyti nesiryžę tėvai nerimavo dėl jau pasireiškusių šalutinių poveikių ar jų rizikos (43.4%).
UNASSIGNED: Mūsų išvados patvirtino, kad nenoras skiepyti savo vaikų buvo susijęs su pačių tėvų vakcinacijos statusu vaikystėje, informacijos iš gydytojų stoka ir vyriška lytimi. Skiepijimo apimtims įtakos turėjo ir skiepų kaina – daugiau nei trečdalis skiepijimui pritariančių tėvų nurodė, kad mokamų skiepų kaina yra per didelė. Pagrindinė paskata skiepyti buvo tėvų noras apsaugoti savo vaikus ir visuomenę nuo infekcinių ligų. Tuo tarpu vakcinacijos oponentai dažniausiai nerimavo dėl jau pasireiškusių šalutinių poveikių ar jų rizikos. Vieningos nuomonės, ar Lietuvoje privaloma skiepyti vaikus, nebuvo, nes atsakymai į klausimą pasiskirstė beveik po lygiai. Tėvų požiūrio į vaikų skiepijimą formavimasis yra sudėtingas procesas, kurį lemia tėvų požiūris į sveikatos priežiūros sistemą, nepasitikėjimas gydytojais bei komunikacijos apie skiepijimo naudą ir riziką spragos. Į visus šiuos aspektus reikėtų atsižvelgti formuojant sveikatos politiką.
摘要：
暂无翻译
